Žmonės pagauna save galvojant, kad dar prieš pradėdami atlikti sunkią užduotį jie galvoja apie galimo nesėkmės priežastis.
Šis psichikos mechanizmas skirtas būsimam smūgiui savigarbai sušvelninti ir atrodo kaip sveiko proto apraiška, praneša korespondentas.
Iš tikrųjų toks elgesys yra prevencinės psichologinės gynybos forma. Smegenys stengiasi iš anksto apsisaugoti nuo gėdos, nusivylimo ar nekompetencijos jausmo patyrimo.
Nuotrauka: Pixabay
Šio įpročio šaknys dažnai glūdi baimėje būti kitų žmonių įvertintam arba pernelyg dideliuose lūkesčiuose sau pačiam. Asmuo nesąmoningai baiminasi, kad nesėkmė reikš asmeninę nesėkmę.
Kita priežastis gali būti neigiama praeities patirtis, įtvirtinusi skausmingą reakciją į klaidas. Psichika susikuria gynybinius mechanizmus, kad vėl nesusidurtų su intensyviomis neigiamomis emocijomis.
Šis mechanizmas glaudžiai susijęs su tokia sąvoka kaip išmoktas bejėgiškumas. Žmogus iš anksto įtikina save, kad neįmanoma pasiekti sėkmės, kad pateisintų aktyvių veiksmų nebuvimą.
Ilgainiui įprotis save pateisinti labai trukdo asmeniniam ir profesiniam augimui. Jis sukuria saugumo iliuziją, bet kartu atima iš žmogaus vertingą sunkumų įveikimo patirtį.
Nuolatinis šios strategijos naudojimas lemia savigarbos mažėjimą ir pasyvios gyvenimo pozicijos formavimąsi. Ilgainiui žmogus pradeda vengti bet kokių iššūkių, net ir tų, su kuriais jis gali susidoroti.
Pirmasis žingsnis siekiant pokyčių – atpažinti momentą, kai mintyse gimsta pasiteisinimas. Reikia išmokti pastebėti ir užfiksuoti šias mintis ir neleisti joms lemti jūsų sprendimų.Kitas žingsnis – sąmoningai nustoti formuluoti pasiteisinimus ir sutelkti dėmesį į išteklių paiešką. Paklauskite savęs, kokios jūsų stipriosios pusės ir gebėjimai gali padėti pasiekti tikslą.
Naudinga praktikuotis pertvarkyti nuostatas iš neigiamų į neutralias arba tyrinėjančias. Vietoj „negaliu to padaryti, nes nežinau, kaip tai padaryti” galite sakyti „dar nežinau, kaip tai padaryti, bet galiu išmokti tai padaryti”.
Taip pat labai svarbu išsiugdyti įgūdį priimti nesėkmę kaip mokymosi proceso dalį. Nesėkmė – tai ne nuosprendis, o grįžtamojo ryšio ir vertingos patirties šaltinis.
Palaipsniui plečiant komforto zoną per nedidelius, bet reguliarius iššūkius sau padeda stiprinti pasitikėjimą savimi. Kiekviena maža pergalė prieš baimę mažina ankstesnių pasiteisinimų poreikį.
Taip pat skaitykite
- Kodėl geriau atsimename judėdami: kaip motorinė atmintis padeda mokytis
- Apie ką iš tikrųjų signalizuoja deja vu: psichologų ir neurologų nuomonės
