Deja vu reiškinys pažįstamas beveik kiekvienam žmogui kaip staigus ir ryškus jausmas, kad dabartinė situacija jau buvo nutikusi praeityje.
Šiuo atveju konkrečios ankstesnio įvykio detalės ir laikas lieka visiškai neaiškūs, praneša korespondentas.
Moksliniu požiūriu déjà vu yra sudėtingas kognityvinis reiškinys, susijęs su atminties ir suvokimo veikimu. Mokslininkai mano, kad jis atsiranda dėl trumpalaikio hipokampo – smegenų srities, atsakingos už prisiminimų formavimąsi – veiklos sutrikimo.
Nuotrauka: Pixabay
Pagal vieną iš pagrindinių teorijų deja vu atsiranda dėl to, kad nesinchronizuojasi du nerviniai keliai, kuriais apdorojama nauja informacija. Smegenys klaidingai interpretuoja šviežią suvokimą kaip jau saugomą ilgalaikėje atmintyje, todėl atsiranda stiprus atpažinimo jausmas.
Kita hipotezė teigia, kad deja vu atsiranda, kai sensorinė informacija neišsamiai apdorojama dėmesio periferijoje. Smegenys turi laiko „užfiksuoti” situaciją pasąmonės lygmenyje, o kai vėliau visiškai sutelkia dėmesį, ją pateikia kaip prisiminimą.
Psichologinių metodų nuoroda dažnas deja vu su pasąmonės ir asociatyvaus mąstymo procesų veikimu. Situacija pasąmonėje gali priminti kokį nors tikrą, bet pamirštą epizodą iš praeities ar net sapną.
Deja vu epizodai dažniau pasitaiko jauniems žmonėms, o su amžiumi jų dažnumas paprastai mažėja. Taip gali būti dėl didesnio jaunų smegenų nervinių jungčių plastiškumo ir aktyvumo.
Daugumai žmonių deja vu yra visiškai normalus ir nekenksmingas reiškinys. Pavieniai ir reti atvejai nerodo jokių psichikos sveikatos problemų.
Tačiau jei déjà vu pradeda kartotis itin dažnai, lydimas nerimo ar kitų neįprastų pojūčių, tai gali būti priežastis kreiptis į specialistą. Neurologijoje nuolatinis déjà vu kartais siejamas su tam tikromis epilepsijos rūšimis.
Deja vu mechanizmų supratimas padeda mokslininkams geriau suprasti pagrindinius žmogaus atminties principus. Šis reiškinys aiškiai parodo, kad mūsų praeities suvokimas ne visada tiksliai atspindi įvykius.
Suvokimas, kad deja vu yra atminties iliuzija, leidžia jį traktuoti kaip įdomų sąmonės reiškinį, o ne kaip mistinį ženklą. Toks požiūris sumažina galimą nerimą ir padeda išlaikyti kritinį mąstymą.
Praktinės naudos iš déjà vu nėra, tačiau jo tyrinėjimas atveria duris į žmogaus sąmonės prigimties supratimą. Tai priminimas, kokie sudėtingi ir kartais ydingi yra mūsų pažinimo procesai.
Taigi tikėjimas déjà vu kyla iš realios neurobiologinės patirties, kurią smegenys bando įprasminti. Mokslinis paaiškinimas neatima iš šios patirties subjektyvios galios, bet suteikia jai racionalų pagrindą.
Taip pat skaitykite
- Kodėl bijome sėkmės: pagrindinės savęs ribojimo priežastys ir kaip jas apeiti
- Kodėl nuolat lyginame save su kitais internete: psichologiniai šio įpročio mechanizmai
