Savęs lyginimas su kitais yra giliai įsišaknijęs socialinis poreikis, tačiau socialinė žiniasklaida šį procesą pavertė nuolatiniu ir dažnai destruktyviu fonu.
Platformų algoritmai sąmoningai rodo mums filtruotas ir kuruojamas mūsų gyvenimo versijas, taip sukurdami iškreiptą realybę palyginimui, praneša .
Šis mechanizmas įsijungia automatiškai, kai peržvelgiame kanalą, ir tampa nesąmoningu įpročiu tikrinti savo socialinį statusą. Kiekviena kieno nors kito atostogų, karjeros sėkmės ar tobulo kūno peržiūra tampa atskaitos tašku vertinant savo gyvenimą.
Nuotrauka:
Giluminiu lygmeniu šį įprotį skatina mūsų natūralus poreikis priklausyti ir baimė nebūti pakankamai geriems. Smegenys informaciją iš socialinių tinklų suvokia kaip socialiai svarbią, suaktyvindamos tas pačias neuronų grandines kaip ir realios sąveikos metu.
Nuolat susiduriant su kuruojamu turiniu, mintyse susiformuoja vadinamoji „etaloninė grupė” – nepažįstami žmonės, kurių pasiekimai tampa nerealiu etalonu. Savo sėkmę pradedame matuoti ne objektyviais kriterijais, o subjektyviais ir akivaizdžiai pralaiminčiais palyginimais su skaitmeniniais vaizdais.
Ilgainiui tai lemia sistemingą savivertės nuvertinimą, nes savo vidinius išgyvenimus lyginame su kruopščiai sukurtu išoriniu kitų žmonių fasadu. Išsivysto kognityvinis iškraipymas, kai kitų žmonių sėkmė atrodo kaip modelis, o mūsų sunkumai – kaip unikali problema.
Jei šis įprotis neatpažįstamas ir nevaldomas, jis gali peraugti į lėtinį nerimą ir depresijos simptomus. Nuolatinis jausmas, kad „atsiliekame” nuo virtualių etalonų, mažina motyvaciją ir savivertės jausmą.
Praktinis pirmas žingsnis siekiant pokyčių – skaitmeninė higiena ir sąmoningas turinio vartojimas. Verta patikrinti savo prenumeratas ir atsisakyti paskyrų, kurios reguliariai sukelia menkavertiškumo jausmą.
Veiksminga strategija – perkelti dėmesį nuo išorinių kriterijų prie vidinių vertybių ir asmeninės pažangos. Užuot klausus „Kuo esu prastesnis?”, naudingiau paklausti savęs „Kas man svarbu?” ir „Kokią pažangą padariau pastaruoju metu?”.
Išsiugdytas užuojautos sau įgūdis leidžia elgtis su savimi taip pat geranoriškai, kaip elgtumėtės su draugu, atsidūrusiu panašioje situacijoje. Pripažinimas, kad kiekvienas žmogus patiria sunkumų ir nesėkmių, tik jos dažnai būna už kadro, padeda subalansuoti suvokimą.
Svarbu sąmoningai riboti savo laiką socialinėje žiniasklaidoje naudojant laikmačius arba specialias programėles. Reguliari „skaitmeninė detoksikacija” padeda atkurti ryšį su realiu gyvenimu ir tikraisiais savo pasiekimais.
Naujų įpročių formavimas, pavyzdžiui, dėkingumo dienoraščio vedimas arba savo mažų pergalių fiksavimas, sukuria teigiamą atsvarą. Taip smegenys pertvarkomos taip, kad ieškotų ir pripažintų savo laimėjimus, o ne fiksacija nepažįstamiems žmonėms.
Galiausiai, įpročio lygintis valdymas – tai sąmoningumo praktika ir savo tapatybės stiprinimas už skaitmeninės erdvės ribų. Suprasdami socialinės žiniasklaidos mechanizmus, galime naudoti ją kaip įrankį, o ne leisti jai kontroliuoti mūsų savęs suvokimą.
Taip pat skaitykite
- Kas nutiks, jei netikėsite ženklais: psichologinės apeigų atsisakymo pasekmės
- LOL lėlės: atsiradimo istorija, tipai, kodėl jos pasirenkamos
