Svarbių sprendimų priėmimą dažnai lydi stresas ir baimė suklysti, nes pasekmės gali būti didelės.
Daugelis žmonių pasikliauja intuicija arba paviršutiniška analize, o tai ne visada veda prie norimo rezultato, praneša korespondentas.
Metodas „5 kodėl” siūlo sistemingą požiūrį, kaip rasti tikrąsias problemos priežastis, o ne tik jos simptomus. Šis metodas, įsišaknijęs gamybos sistemoje, padeda išsiaiškinti bet kokios problemos priežastis, nuosekliai užduodant tą patį klausimą.
Nuotrauka: Pixabay
Metodo principas yra tas, kad pirmasis atsakymas į klausimą „kodėl” paprastai nurodo į paviršutinišką aplinkybę. Kiekvienas vėlesnis klausimas pagilina analizę, priversdamas galvoti apie fundamentalesnius procesus ar sprendimus.
Pavyzdžiui, jei projekte praleistas terminas, pirmasis atsakymas gali būti „nes komanda neturėjo laiko atlikti užduočių”. Kitas klausimas „kodėl komanda praleido terminą?” gali atskleisti išteklių trūkumą arba prastą planavimą. Taip nuo pasekmės pereisite prie priežasties.
Pagrindinė šio metodo vertė yra ta, kad dėmesys perkeliamas nuo kaltės ieškojimo prie sistemos klaidų supratimo. Užuot kaltinę darbuotojus, jūs atrandate trūkumus komunikacijos ar užduočių paskirstymo procesuose.
Nenaudojant tokių metodų, dažnai priimami sprendimai, kuriais šalinami simptomai, o ne pagrindinės priežastys. Dėl to problemos kartojasi vėl ir vėl, sukeldamos nusivylimą ir išteklių praradimą.
Praktikuojant „5 kodėl” ugdomas visų proceso dalyvių kritinis mąstymas ir gebėjimas nuodugniai analizuoti. Tai moko nepriimti pirmojo paaiškinimo kaip duoto, bet jį kvestionuoti ir tikrinti.
Norėdami taikyti šį metodą, paimkite tuščią popieriaus lapą arba atsidarykite naują dokumentą ir aiškiai įvardykite problemą, kurią reikia išspręsti. Užduokite pirmąjį klausimą „kodėl taip atsitiko?” ir užrašykite akivaizdžiausią atsakymą.
Tada, remdamiesi atsakymu, dar kartą užduokite klausimą „kodėl”, gilindamiesi į priežasčių ir pasekmių ryšius. Tęskite šį procesą tol, kol pajusite, kad pasiekėte pagrindinę priežastį, kuri dažnai būna susijusi su procesais, o ne su žmonėmis.
Kartais gali prireikti tik trijų žingsnių, kad išsiaiškintumėte pagrindinę priežastį, o kartais gali prireikti septynių ar aštuonių žingsnių. Skaičius „penki” yra gairė, o ne griežta taisyklė, kurios reikia laikytis bet kokia kaina.
Šios analizės rezultatas – aiškus supratimas, kokie tiksliai veiksmai ar sistemos pokyčiai padės išvengti problemos ateityje. Šios žinios paverčia sprendimų priėmimą iš spėliojimo iš kavos tirščių į sąmoningą ir apgalvotą veiksmą.
Reguliarus „5 kodėl” metodo naudojimas ne tik pagerina jūsų sprendimų priėmimo kokybę, bet ir sukuria nuolatinio tobulėjimo kultūrą jūsų asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Jūs pradedate aktyviai valdyti aplinkybes, o ne tik reaguoti į jų pasekmes.
Taip pat skaitykite
- Kodėl smegenys žlugdo mūsų planus: paslėpta nauda, kurią suteikia atidėjimas
- Kodėl negalima rinktis tuščiu skrandžiu: kaip dėl alkio pasirenkame blogiausius variantus
