Mūsų smegenys tarsi magnetas pritraukia nemalonius įvykius ir ilgam išsaugo juos atmintyje, o džiugios akimirkos greitai išnyksta.
Šis visuotinis reiškinys, vadinamas neigiamu šališkumu, turi gilias evoliucines šaknis, kurios padėjo mūsų protėviams išgyventi atšiaurioje aplinkoje, praneša .
Senovės žmogui pasaulis buvo pilnas realių grėsmių, kur viena klaida galėjo būti paskutinė. Kruopštus pavojaus šaltinio, pavyzdžiui, susitikimo su plėšrūnu vietos, įsiminimas gerokai padidindavo rūšies išlikimo galimybes.
Nuotrauka: Pixabay
Neigiamas šališkumas veikia kaip senovinė pavojaus sistema, verčianti smegenis teikti pirmenybę galimai žalai. Ši momentinė reakcija kadaise leido mums greitai išvengti nuodingų augalų, agresyvių giminaičių ar pavojingų teritorijų.
Neurobiologiniu požiūriu neigiami dirgikliai sukelia stipresnį ir greitesnį smilkininės liaukos – smegenų baimės ir emocijų centro – aktyvumą. Štai kodėl net ir trumpalaikė kritika gali turėti didesnį poveikį nei ilgalaikis pagyrimas.
Evoliucija ištobulino mechanizmą, pagal kurį dėl neigiamos patirties susiformuoja stipresnės ir detalesnės nervų jungtys. Toks mechanizmas užtikrino, kad gyvybiškai svarbi pamoka buvo išmokta iš pirmo karto, todėl nereikėjo kartoti rizikingos situacijos.
Šiandieniniame palyginti saugiame pasaulyje ši senovinė sistema dažnai nesuveikia, todėl pernelyg jautriai reaguojame į socialines nesėkmes ar problemas darbe. Mes vis dar reaguojame į negatyvumą taip, tarsi nuo to priklausytų mūsų fizinė gyvybė, o tai sukelia chronišką stresą ir nerimą.
Nuolatinis neigiamų dalykų fiksavimas gali labai pakenkti psichologinei savijautai, sukelti pesimizmą ir mažesnį pasitenkinimą gyvenimu. Tai taip pat iškreipia mūsų realybės suvokimą, dėl to pasaulis mums atrodo pavojingesnis, nei yra iš tikrųjų.
Pripažinti, kad neigiamas šališkumas yra pasenusi evoliucijos klaida, o ne asmeninė silpnybė, yra pirmas žingsnis siekiant jį valdyti. Supratę jo kilmę, galėsite atskirti automatines smegenų reakcijas nuo objektyvaus situacijos vertinimo.
Veiksminga strategija – sąmoningai stiprinti teigiamus potyrius, juos išsamiai analizuojant ir išgyvenant ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, naudinga tikslingai prisiminti ir pakartoti dienos laimėjimus ir malonius dalykus, kad susidarytumėte labiau subalansuotą vaizdą.
Sąmoningumo ugdymas padeda stebėti neigiamas mintis iš šono, neleidžiant joms visiškai užvaldyti jūsų dėmesio. Meditacinės praktikos lavina gebėjimą sugrąžinti dėmesį į dabarties akimirką, kurioje dažnai nėra tiesioginės grėsmės.
Kognityvinės ir elgesio technikos siūlo metodus, kaip patvirtinti nerimą keliančias mintis ir rasti realesnes alternatyvas. Tai leidžia perrašyti automatinius neigiamus scenarijus, kuriuos sukelia mūsų išankstinės nuostatos.
Nors negalime visiškai išjungti šio senovinio mechanizmo, galime išmokti atpažinti jo apraiškas ir sąmoningai koreguoti jo įtaką. Suprasdami evoliucinę neigiamo šališkumo vertę, galime jį įveikti ir iš nerimo šaltinio paversti įrankiu, padedančiu subalansuočiau žvelgti į gyvenimą.
Taip pat skaitykite
- Kodėl žmonės ieško gąsdinančių patirčių: ekstremalių pomėgių psichologija
- Kodėl bijome sėkmės: 3 pagrindinės priežastys, apie kurias nežinojote
