Mūsų smegenys nuolat apdoroja didžiulį kiekį garsinės informacijos, tačiau didžioji jos dalis sėkmingai filtruojama.
Foninė muzika dažnai praeina pro šį filtrą, nes yra struktūriškai sudėtinga ir emociškai nuspalvinta, praneša „” korespondentas.
Evoliuciškai smegenys yra nusistatę taip, kad į staigius ar reikšmingus garsus reaguoja kaip į potencialią grėsmę. Ritmiška muzika su vokalu suaktyvina tuos pačius neuroninius tinklus, kurie apdoroja žmogaus kalbą, kad atkreiptų mūsų dėmesį.
Nuotrauka: Pixabay
Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka reiškinys, vadinamas „kokteilių vakarėlio efektu”. Šis gebėjimas leidžia mums sutelkti dėmesį į vieną garsiakalbį net ir triukšmingoje patalpoje, tačiau muzika gali sutrikdyti šios sistemos derinimą.
Neurofiziologiniu požiūriu garso filtravimu rūpinasi smegenų tinklinis darinys, kuris veikia kaip savotiškas sargybinis. Jei garsas pripažįstamas kaip nepavojingas, smegenų žievė gali leisti jam likti fone, tačiau ne visada sėkmingai.
Sunkumai ignoruojant muziką taip pat yra susiję su veidrodinių neuronų, kurie suaktyvėja, kai girdime ritminius modelius, veikla. Mūsų smegenys nesąmoningai pradeda nuspėti melodijos raidą ir su ja sinchronizuotis, o tai reikalauja kognityvinių išteklių.
Gebėjimui nekreipti dėmesio į foninius garsus įtakos turi individualus žmogaus dėmesio profilis. Žmonės, kurių selektyvus dėmesys yra aukštas, lengviau išsiblaško, o kitiems muzika bus pagrindinis trukdis.
Svarbus ir pačios muzikos pobūdis – instrumentinės dainos paprastai mažiau trukdo atlikti žodines užduotis nei dainos su žodžiais. Pažįstama muzika gali mažiau blaškyti dėmesį nei nauja muzika, nes smegenims nereikia iš naujo analizuoti jos struktūros.
Nuolatinis nesugebėjimas susikaupti triukšmingoje aplinkoje gali rodyti sensorinės informacijos apdorojimo ypatumus. Tokiems žmonėms foninė muzika sukuria papildomą kognityvinį krūvį, dėl kurio greitai pavargstama.Fono triukšmo problemos ignoravimas gali sumažinti produktyvumą atliekant sudėtingas užduotis, reikalaujančias gilaus susikaupimo. Lėtinis trukdančių garsų poveikis didina streso lygį ir trukdo atkurti protinius išteklius.
Savo atsparumą garso trikdžiams galite padidinti naudodami specialius dėmesio lavinimo metodus, pavyzdžiui, dėmesingo įsisąmoninimo meditaciją. Šios praktikos stiprina priekinių smegenų skilčių gebėjimą kontroliuoti dėmesio kryptingumą.
Praktinis sprendimas gali būti sąmoningas garsinio fono pasirinkimas priklausomai nuo užduoties – neįkyri muzika atliekant įprastą darbą ir tyla arba baltasis triukšmas atliekant sudėtingą darbą. Paslaugos, kuriose yra foninio garso generatoriai, siūlo variantus, kurie maskuoja blaškančius garsus, neperkraudami smegenų.
Ilgainiui, supratus klausos dėmesio mechanizmus, galima sukurti patogesnę klausymosi aplinką. Kompetentingas akustinės erdvės valdymas gerokai pagerina darbo kokybę ir psichinę savijautą.
Taip pat skaitykite
- Kodėl smegenyse fiksuojamas blogis: kaip evoliucija užprogramavo mūsų neigiamą nusistatymą
- Kodėl žmonės ieško gąsdinančių patirčių: ekstremalių pomėgių psichologija
