Klaidingi prisiminimai atrodo kaip apgailėtinas mūsų atminties sutrikimas, tačiau iš tikrųjų jie yra sudėtingų jos veikimo mechanizmų rezultatas.
Smegenys ne tik saugo informaciją, bet nuolat ją apdoroja ir perrašo veikiamos naujos patirties, teigia korespondentas.
Emocijos yra galingas šio proceso katalizatorius, suteikiantis įvykiams ypatingą reikšmę ir darantis įtaką jų kodavimui. Stiprūs išgyvenimai gali tiek padidinti atsimenamų detalių tikslumą, tiek jas iškraipyti, pridėdami elementų, kurių nebuvo.
Nuotrauka: Pixabay
Pagrindinė atminties funkcija – ne tobulai fiksuoti praeitį, bet padėti mums orientuotis dabartyje ir numatyti ateitį. Šiuo požiūriu smegenys pirmenybę teikia informacijos reikšmei ir naudingumui, o ne pažodiniam jos tikslumui.
Kai pakartotinai galvojame apie kokį nors įvykį, ypač būdami emocinės būsenos, tikrosios jo detalės pamažu nublanksta. Mūsų psichika gali nesąmoningai užpildyti spragas tikėtinais, bet išgalvotais fragmentais, taip sukurdama nuoseklų, bet netikslų vaizdą.
Pagrindinis klaidingų prisiminimų formavimosi mechanizmas vadinamas atminties rekonsolidacija. Kiekvieną kartą prisiminus prisiminimą, smegenys atkuria informaciją iš saugyklos, o tada ją pertvarko ir galbūt pakeičia.
Šiuo metu pažeidžiamas atminties pėdsakas gali būti modifikuojamas pridedant įtikinamos klaidingos informacijos iš kitų asmenų arba iš savo apmąstymų. Klaidingos informacijos poveikio poveikis yra gerai ištirtas psichologijoje ir rodo, kokia plastiška gali būti mūsų atmintis.
Polinkis formuoti klaidingus prisiminimus yra individualus ir susijęs su tokiais veiksniais, kaip didelis įtaigos lygis ir vaizduotės ryškumas. Gyvos vaizduotės žmonės susikuria ryškius, bet nepatikimus prisiminimus, kuriuos sunku atskirti nuo tikrų.
Šio reiškinio ignoravimas gali turėti rimtų pasekmių kasdieniame gyvenime – nuo buitinių kivirčų, kilusių dėl skirtingo įvykių suvokimo, iki klaidingų sprendimų, priimamų remiantis iškreipta informacija. Teisinėje praktikoje klaidingais prisiminimais pagrįsti liudytojų parodymai gali tapti teisingumo klaidų priežastimi.Norint kritiškai patikrinti savo prisiminimus, naudinga užduoti sau klausimus apie informacijos šaltinį – kaip ją sužinojote. Išsiugdytas įprotis analizuoti detales ir ieškoti objektyvių patvirtinimų padeda atskirti tikrus įvykius nuo spekuliacijų.
Suvokdami, kad atmintis yra plastiška, galite sveikai skeptiškai vertinti savo ir kitų žmonių prisiminimus. Toks supratimas sumažina kategoriškų vertinimų skaičių ir skatina konstruktyvesnį konfliktų sprendimą.
Taigi klaidingi prisiminimai yra ne yda, o labai adaptyvios atminties sistemos, kuri aukoja tikslumą dėl efektyvumo, bruožas. Priimdami šią savybę galime geriau suprasti save ir kitus.
Informuotumo apie atminties mechanizmus didinimas skatina kritinį mąstymą ir medijų raštingumą. Tai svarbus žingsnis siekiant priimti labiau pagrįstus sprendimus ir mažiau manipuliuoti.
Taip pat skaitykite
- Kodėl norime tikėti teisingu pasauliu: kognityvinis mechanizmas, supaprastinantis tikrovę
- Kodėl smegenys negali nekreipti dėmesio į foninę muziką: kaip veikia klausos informacijos filtras
