Poreikis tikėti teisingu pasauliu yra esminis žmogaus psichikai ir tarnauja kaip psichologinė apsauga nuo chaoso.
Šis tikėjimas padeda mums jaustis kontroliuojantiems nenuspėjamus įvykius, sukuria nuspėjamumo iliuziją, praneša .
Šis reiškinys išsamiai aprašytas psichologo Melvino Lernerio, pavadinusio jį „teisingo pasaulio hipoteze”, darbuose. Pagal šią teoriją žmonėms lengviau manyti, kad pasaulis sutvarkytas teisingai, nei pripažinti nelaimių atsitiktinumą.
Nuotrauka: Pixabay
Kognityviniu lygmeniu šis įsitikinimas sumažina nerimą, susijusį su mūsų pačių pažeidžiamumo suvokimu. Pasąmonėje norime tikėti, kad mums nieko blogo nenutiks, nes elgiamės teisingai.
Toks požiūris pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje per pasakas ir istorijas, kuriose gėris visada nugali blogį. Taip giliai pasąmonėje įsitvirtina modelis „už gerą elgesį atlyginama, o už blogą – baudžiama”.
Viena iš neigiamiausių šio įsitikinimo apraiškų yra polinkis kaltinti nelaimės aukas, siekiant išsaugoti savo pasaulio vaizdą. Jei žmogų ištinka nelaimė, lengviau manyti, kad tai jo paties kaltė, nei pripažinti, kad tai galėjo nutikti bet kam.
Kasdieniame gyvenime tai lemia išankstinius vertinimus, pavyzdžiui, apie neturtingus ar sunkiai sergančius žmones. Visuomenė gali manyti, kad jie nepakankamai stengėsi arba vedė netinkamą gyvenimo būdą, kad atsiribotų nuo savo problemų.
Tikėjimas teisingu pasauliu taip pat glaudžiai susijęs su kontrolės iliuzijos reiškiniu, kai žmonės pervertina savo galimybes daryti įtaką įvykiams. Ieškome dėsningumų ten, kur jų nėra, kad sukurtume saugumo jausmą.
Socialinė žiniasklaida ir socialiniai tinklai dažnai sustiprina šį iškraipymą, rodydami sėkmės istorijas, kurios atitinka modelį „sunkus darbas atvedė prie atlygio”. Tačiau jose retai parodomas sėkmės, privilegijų ar paprastų atsitiktinumų vaidmuo.Atsisakyti šio įsitikinimo gali būti emociškai sunku, nes reikia susitaikyti su tuo, kad geriems žmonėms be jokios aiškios priežasties nutinka blogų dalykų. Tačiau šis žingsnis yra būtinas norint išsiugdyti empatiją ir realistiškesnį požiūrį į gyvenimą.
Tikėjimo teisingu pasauliu įveikimas prasideda nuo savo automatinių minčių ir vertinimų apie kitus žmones įsisąmoninimo. Svarbu paklausti savęs, ar mūsų nuomonė pagrįsta faktais, ar noru jaustis saugiai.
Kritinio mąstymo ugdymas ir įvairių perspektyvų pažinimas padeda mums pamatyti gyvenimo situacijų daugialypiškumą ir sudėtingumą. Sisteminių veiksnių, tokių kaip socialinė nelygybė, vaidmens supratimas taip pat sumažina polinkį kaltinti auką.
Apibendrinant galima pasakyti, kad teisingo pasaulio hipotezės atmetimas nepadarys gyvenimo niūresnio, bet atvirkščiai – atvers duris didesniam sąmoningumui, užuojautai ir realiai pagalbai tiems, kurie atsidūrė sunkiose situacijose. Tai leidžia užmegzti sąžiningesnį ir labiau palaikantį santykį su pasauliu ir savimi.
Taip pat skaitykite
- Kodėl smegenys negali ignoruoti foninės muzikos: kaip veikia klausos informacijos filtras
- Kodėl smegenys atkreipia dėmesį į tai, kas bloga: kaip evoliucija užprogramavo mūsų neigiamą nusistatymą
