Domėjimasis kitų žmonių kivirčais yra įprastas, nors ir ne visada socialiai priimtinas reiškinys.
Toks elgesys turi gilias psichologines šaknis, susijusias su socialiniu mokymusi ir išgyvenimo mechanizmais, teigia korespondentas.
Stebėdami kitų žmonių konfliktus galime gauti vertingos informacijos apie socialines normas ir priimtinumo ribas. Nesąmoningai renkame duomenis apie elgesio strategijas, tam tikrų veiksmų pasekmes ir emocines reakcijas.
Nuotrauka: Pixabay
Evoliuciniu požiūriu toks stebėjimas buvo saugumo mechanizmas, įspėjantis apie galimas grėsmes grupėje. Žinių apie konfliktus įgijimas asmeniškai nedalyvaujant mažino riziką savo sveikatai ir statusui.
Psichologai šį reiškinį aiškina „socialinio palyginimo” sąvoka, kai save ir savo santykius vertiname kitų žmonių fone. Stebint kitų žmonių nesutarimus, gali laikinai padidėti savivertė ir susikurti gerovės iliuziją savo gyvenime.
Kitas veiksnys yra natūralus smalsumas ir emocinių sukrėtimų paieška kasdieniame gyvenime. Konfliktas yra dramatiškas įvykis, kuris patraukia dėmesį dėl savo intensyvumo ir nenuspėjamumo.
Neuromokslininkai pastebi, kad stebint emociškai įtemptas scenas suaktyvėja tam tikros smegenų sritys, susijusios su empatija ir susijaudinimu. Taip sukuriamas sudėtingas jausmų kokteilis, kuriame susimaišo smalsumas, nerimas ir net tam tikras jaudulys.
Tačiau reguliarus sąmoningas konfliktų stebėjimas gali turėti neigiamų pasekmių psichikos sveikatai. Nuolatinis pasinėrimas į negatyvią atmosferą didina bendrą nerimo lygį ir gali iškreipti socialinės tikrovės suvokimą.
Svarbu atskirti sveiką domėjimąsi nuo kompulsyvaus noro stebėti muštynes. Jei žiūrėjimas sukelia daug streso arba tampa pagrindiniu būdu patirti emocijas, tai gali signalizuoti apie vidinę disfunkciją.Norint suvaldyti šį susidomėjimą, naudinga ugdyti sąmoningumą ir apmąstyti savo motyvus. Paklauskite savęs, kokį poreikį patenkinate tapdami stebėtoju konfliktinėje situacijoje.
Psichologai rekomenduoja nukreipti smalsumą konstruktyvesne linkme, pavyzdžiui, mokytis konstruktyvaus ginčų sprendimo būdų. Tai leidžia iš stebėjimo gauti praktinės naudos, paverčiant jį asmeninio augimo priemone.
Galiausiai saikingas domėjimasis kitų žmonių konfliktais yra natūrali socialinio gyvenimo dalis. Suprasdami jo priežastis, galime pasyvų stebėjimą paversti sąmoningu socialinės sąveikos mokymosi procesu.
Svarbiausias aspektas išlieka gebėjimas laiku atsiriboti ir išlaikyti emocines ribas. Sveikas stebėjimas baigiasi ten, kur jis pradeda pažeisti kitų žmonių asmeninę erdvę ar savo psichologinį komfortą.
Taip pat skaitykite
- Kodėl smegenys iškraipo praeitį: kaip emocijos sukuria klaidingus prisiminimus
- Kodėl norime tikėti teisingu pasauliu: kognityvinis mechanizmas, supaprastinantis tikrovę
