Saulėgrąžų sėklos nėra visavertis papūgų maistas, o veikiau skanėstas, panašus į greitąjį maistą žmonėms.
Jų didelis kalorijų ir riebalų kiekis, vartojant reguliariai ir gausiai, greitai sukelia rimtų medžiagų apykaitos sutrikimų, praneša korespondentas.
Didžiausią pavojų kelia kritinis maistinių medžiagų disbalansas, nes sėklose trūksta gyvybiškai svarbių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Ypač jose itin mažai vitamino A, kalcio ir aminorūgščių, o tai silpnina naminių paukščių kaulus, odą ir imuninę sistemą.
Nuotrauka:
Dėl vitamino A, kurio gausu daržovėse, trūkumo papūgos gali susirgti kvėpavimo takų infekcijomis, odos ir plunksnų ligomis. Kalcio trūkumas tiesiogiai lemia trapius kaulus ir pavojingai suminkštėjusius snapus bei nagus.
Riebalinė kepenų distrofija tampa beveik neišvengiama tokios mitybos pasekme, nes šis organas negali susidoroti su didžiulio kiekio lipidų perdirbimu. Ši sunki liga dažnai būna besimptomė iki vėlyvųjų stadijų, kai ją gydyti jau būna sunku.
Nutukimas – dar viena akivaizdi lesinimo sėklomis pasekmė, dėl kurios pernelyg apkraunami paukščių sąnariai ir širdies ir kraujagyslių sistema. Nutukusi papūga tampa mieguista, praranda gebėjimą skraidyti ir kenčia nuo dusulio.
Reprodukcinės sistemos problemos, pavyzdžiui, sunkus patelių kiaušinių dėjimas, taip pat tiesiogiai susijusios su nesubalansuota mityba ir kalcio trūkumu. Paukštis gali žūti, jei dėl silpnų raumenų kiaušinis įstrigs kiaušintakyje.
Dėl baltymų ir cinko trūkumo labai nukenčia paukščių plunksnos, jos praranda ryškumą, tampa trapios ir raukšlėtos. Dėl nuolatinio niežulio ir pešiojimo dažnai sudirgsta oda ir pablogėja bendra sveikatos būklė.
Susilpnėja papūgos imuninė sistema, todėl ji tampa bakterinių ir grybelinių infekcijų, kurias sveikas organizmas lengvai nuslopintų, taikiniu. Paukštis pradeda dažnai sirgti, o sveikimo procesas užtrunka kelias savaites.
Tinkamo lesalo pagrindą turėtų sudaryti kokybiški pramoniniai granuliuoti pašarai, kurių sudėtis subalansuota ir kuriuose yra visų būtinų elementų. Sėklos ir riešutai turėtų būti duodami labai ribotais kiekiais tik kaip atlygis.
Šviežios daržovės, pavyzdžiui, morkos, brokoliai ir moliūgai, bei nesaldūs vaisiai turėtų sudaryti didelę kasdienio valgiaraščio dalį, kad papildytų vitaminų atsargas. Petražolės, špinatai ir kiaulpienės taip pat yra vertingi ląstelienos ir mikroelementų šaltiniai.
Perėjimas prie sveikos mitybos turėtų būti laipsniškas ir trukti kelias savaites, kad būtų išvengta streso ir maisto atsisakymo. Naujus maisto produktus reikėtų siūlyti atkakliai, bet kantriai, kartais juos susmulkinant ir sumaišant su pažįstamu maistu.
Reguliarūs apsilankymai pas veterinarijos gydytoją, besispecializuojantį paukščių gydyme, padės diagnozuoti senos mitybos sukeltas problemas ir laiku pritaikyti priežiūrą. Sveika mityba yra ilgo ir aktyvaus jūsų plunksnuoto draugo gyvenimo pagrindas.
Taip pat skaitykite
- Kas nutiks, jei jūsų žiurkėnas neturės bėgimo takelio: paslėptas pavojus jūsų augintinio sveikatai
- Kaip emocinis ryšys veikia elgesį: kodėl šunys atspindi mūsų veiksmus
