Kodėl kai kurie žmonės savanoriškai ieško situacijų, kurios sukelia drebulį ir greitą širdies plakimą?
Šis iš pirmo žvilgsnio prieštaringas dalykas glūdi sudėtingoje mūsų psichikos ir neurobiologijos veikloje, praneša korespondentas.
Lengvos baimės jausmas dažnai yra kontroliuojamo streso forma, kai smegenys supranta, kad grėsmė nėra reali. Tai leidžia mums saugiai patirti stiprias emocijas ir pajusti adrenalino antplūdį.
Nuotrauka: Pixabay
Evoliucijos požiūriu gebėjimas patirti baimę buvo pagrindinis išgyvenimo mechanizmas, įspėjantis mus apie pavojų. Tačiau saugioje aplinkoje ši senovinė sistema apdovanoja mus palengvėjimo ir euforijos jausmu, kai išlaikome „išbandymą”.
Neurobiologiniu lygmeniu jaudulys suaktyvina smegenų atlygio sistemą, sukeldamas dopamino išsiskyrimą. Šis neuromediatorius sukuria malonumo ir pasitenkinimo jausmą, įtvirtindamas teigiamą įveikimo patirtį.
Psichologai šį reiškinį aiškina „ribotos rizikos” teorija, kai svarbiausia yra situacijos kontrolės jausmas. Kai žinome, kad bet kurią akimirką galime nustoti žiūrėti siaubo filmą arba išeiti iš atrakciono, baimė tampa malonumo šaltiniu.
Žmonės, kuriems būdingas didelis pojūčių poreikis, dažnai ieško tokių patirčių, kad įveiktų nuobodulį ir padidintų emocinio susijaudinimo lygį. Jiems jaudulys – tai būdas pasijusti gyvesniems ir esantiems akimirkoje.
Baimės patyrimas grupėje, pavyzdžiui, gąsdinimų kambaryje ar kartu žiūrint trilerį, stiprina socialinius ryšius dėl bendrų emocinių išgyvenimų. Drauge įveikiant bauginančią situaciją sukuriamas stiprus vienybės jausmas.
Sėkmingai įveikęs gąsdinančią situaciją, žmogus patiria didesnę savigarbą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Šis kompetencijos ir pergalės prieš savo nerimą jausmas yra galingas vidinis pastiprinimas.Kultūrinis aspektas taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes visuomenė sukuria saugias erdves baimei patirti, pavyzdžiui, siaubo filmus ar amerikietiškus kalnelius. Šios socialiai priimtinos jaudulio formos leidžia patenkinti rizikos poreikį nepažeidžiant normų.
Tačiau jei azarto poreikis tampa kompulsyvus ir sukelia realų pavojų gyvybei, tai gali rodyti gilesnes psichologines problemas. Tokiais atvejais svarbu išanalizuoti motyvaciją ir galbūt pasikonsultuoti su specialistu.
Supratimas, kodėl mėgstama lengvai išsigąsti, padeda sąmoningai rinktis pramogas ir valdyti savo emocinę būseną. Šios žinios leidžia jaudulį naudoti kaip asmeninio augimo ir naujų patirčių įrankį.
Galiausiai lengvos baimės teikiamas malonumas liudija nuostabų žmogaus psichikos gebėjimą prisitaikyti, gebėjimą senovinį išgyvenimo mechanizmą paversti džiaugsmo šaltiniu. Saugumo ir jaudulio pusiausvyros atradimas praturtina mūsų emocinę paletę.
Taip pat skaitykite
- Kodėl bijome sėkmės: 3 priežastys, kurių nesuvokėte
- Kodėl ignoruojame faktus: štai kaip informacijos paieškoje veikia patvirtinimo šališkumas
