Rudeninis aviečių genėjimas yra labai svarbi agronominė praktika, užtikrinanti krūmo sveikatą ir būsimą derlių.
Tinkamai neformuojant, sodinukai greitai išdygsta, uogos tampa seklumos, o augalai tampa pažeidžiami ligų, praneša .
Pagrindinis sėkmės principas – suprasti paprastųjų (vasarinių) ir remontantinių aviečių skirtumus. Šių veislių uogų ciklas visiškai skiriasi, o tai lemia jų rudeninio genėjimo ypatumus.
Nuotrauka:
Vasarinės avietės formuoja uogas ant antrųjų metų ūglių, kurie nuskynus derlių užbaigia jų gyvenimo ciklą. Būtent šiuos vaisinius dvimečius stiebus rudenį reikia pašalinti nuo šaknų.
Einamųjų metų vasarinių aviečių vienmečius ūglius reikėtų išsaugoti, nes jie duos derlių kitą sezoną. Rudenį jie tik šiek tiek sutrumpinami 10-20 cm, kad geriau subręstų, o neprinokusios viršūnės pašalinamos.
Remontantinės avietės gali vesti vaisius ir ant einamųjų, ir ant praėjusių metų ūglių, todėl sodininkas gali rinktis genėjimo strategiją. Norint gauti vieną, bet gausų rudeninį derlių, rekomenduojama rudenį visiškai nugenėti visus stiebus iki nulio.
Jei remontantinių aviečių ūglius paliksite antriems metams, per sezoną gausite du derlius, tačiau kiekvienas jų bus mažiau gausus. Šis metodas pasiteisina pietiniuose regionuose, kur ilgas šiltasis laikotarpis.
Praleidus rudeninį genėjimą, avietės sutankėja, susidaro idealios sąlygos daugintis kenkėjams ir plisti grybinėms infekcijoms. Peraugę krūmai prastai vėdinasi ir gauna nepakankamai saulės šviesos.
Be to, neprižiūrimi aviečių sodinukai aktyviai plinta vietoje dėl agresyvaus šaknų ūglių augimo. Savalaikis genėjimas padeda kontroliuoti krūmų plitimą ir palaikyti tvarką lysvėje.
Optimalus laikas rudeniniam genėjimui būna pasibaigus lapų kritimui ir pasibaigus sulčių judėjimui, bet prieš ateinant stabilioms šalnoms. Daugelyje Rusijos regionų šis laikotarpis tenka rugsėjo pabaigai arba spalio mėnesiui.
Darbui reikia tik kokybiškų aštrių genėjimo žirklių, kad būtų galima atlikti švarius pjūvius nesuskaldant stiebų. Storus senus ūglius galima pašalinti genėjimo žirklėmis, o visus pjūvius reikėtų apdoroti sodo laku.
Baigus genėti, visas augalų liekanas, įskaitant nupjautus stiebus ir nukritusius lapus, reikia kruopščiai surinkti ir sudeginti. Tai padės išvengti ligų sukėlėjų ir kenkėjų lervų žiemojimo avietėje.
Tinkamai atliktas rudeninis genėjimas ne tik garantuoja gausų derlių kitais metais, bet ir labai supaprastina aviečių priežiūrą. Sveikus, gerai išretintus krūmus lengviau pridengti žiemai, pavasarį surišti ir apdoroti nuo ligų.
Taip pat skaitykite
- Kas nutiks, jei šalia rožių pasodinsite česnaką: gamtos apsauga nuo grybelinių ligų
- Kodėl rudenį negalima genėti hortenzijų: pagrindinė sodininkų klaida, dėl kurios atimamas žydėjimas metams į priekį
