Sunkumas pripažinti savo netiesą turi gilias neurobiologines šaknis, susijusias su pagrindiniais mūsų smegenų išgyvenimo mechanizmais.
Smegenys grėsmę mūsų ego suvokia beveik taip pat, kaip ir fizinį pavojų, suaktyvindamos panašias gynybines grandines, praneša korespondentas.
Ši senovinė sistema verčia mus instinktyviai gintis ir analizuoti kritiką.
Nuotrauka: Pixabay
Kai kas nors suabejoja mūsų sprendimu, už emocijų apdorojimą atsakinga migdolinė ląstelė sukelia reakciją „mušk arba bėk”. Streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, išsiskyrimas tiesiog užgožia prefrontalinės žievės gebėjimą priimti subalansuotus sprendimus.
Už logiką ir savikontrolę atsakingą prefrontalinę žievę laikinai nuslopina galingas emocinis signalas iš migdolinės ląstos. Dėl to elgiamės impulsyviai, stengdamiesi bet kokia kaina sumažinti psichologinį diskomfortą.
Šis vidinis konfliktas atsispindi kognityvinio disonanso teorijoje, kuris atsiranda susidūrus dviem prieštaringoms nuostatoms. Smegenys siekia bet kokiu būdu sumažinti šią nemalonią įtampą, dažnai pasirinkdamos lengviausią būdą – atmesti naują informaciją.
Suveikia vadinamasis ego apsauginis iškraipymas, verčiantis interpretuoti faktus mūsų savigarbai palankia šviesa. Nesąmoningai filtruojame informaciją, įsimindami savo pergales ir pamiršdami nesėkmes.
Nuolatinis poreikis būti teisiam sukuria užburtą ratą, didinantį bendrą nerimo ir streso lygį. Ilgainiui dėl to gali pablogėti santykiai su kitais žmonėmis ir atsirasti socialinė izoliacija.
Šį ciklą galite nutraukti sąmoningai treniruodami prefrontalinę smegenų žievę, kad ji veiktų galimo konflikto akimirkomis. Paprasčiausias sustojimas keliems giliems įkvėpimams gali padėti nuraminti migdolinę ląstelę ir atgauti kognityvinę kontrolę.Kitas žingsnis – praktikuoti persiorientavimą nuo tikslo „laimėti ginčą” prie tikslo „suprasti kito asmens poziciją”. Aktyvus klausymasis iš karto neruošiant kontrargumentų perkelia smegenis iš gynybos režimo į tyrinėjimo režimą.
Psichologinio lankstumo ugdymas leidžia į klaidos pripažinimą žvelgti ne kaip į pralaimėjimą, o kaip į augimo ir naujos patirties įgijimo aktą. Toks požiūris labai sumažina grėsmę ego ir palengvina procesą.
Reguliari sąmoningumo meditacijos praktika stiprina prefrontalinės žievės neuronines jungtis, todėl gerėja emocinė savireguliacija. Dėl to smegenys tampa atsparesnės provokacijoms ir padeda išlaikyti proto aiškumą net įtemptų diskusijų metu.
Supratimas, kad mūsų pirminė gynybinė reakcija tėra automatinė neurobiologinė programa, atima iš jos galią. Sąmoningas pasirinkimas būti smalsiam ir atviram tampa tikra asmeninio tobulėjimo priemone.
Taip pat skaitykite
- Kodėl tikime horoskopais: kaip veikia psichologinis patvirtinimo šališkumo mechanizmas
- Kodėl sunku nutraukti toksiškus santykius: išmokto bejėgiškumo mechanizmas
