Sėkmės baimė yra sudėtingas psichologinis reiškinys, kuris dažnai maskuojamas kaip tinginystė ar nesaugumo jausmas.
Ji paradoksaliai sulaiko žmogų ant trokštamų pasiekimų slenksčio, sukurdama vidinį barjerą, praneša korespondentas.
Ši baimė susiformuoja gilioje vaikystėje internalizuojant tėvų nuostatas ir šeimos scenarijus. Vaikas gali nesąmoningai perimti įsitikinimą, kad būti pernelyg matomam ar turtingam yra pavojinga socialiniams ryšiams.
Nuotrauka: Pixabay
Kita priežastis – baimė dėl didesnės atsakomybės, kuri neišvengiamai atsiras įgijus naują statusą. Asmuo baiminasi, kad nesugebės susidoroti su kitų lūkesčiais ir jo reputacija bus sugriauta.
Pasąmoniniai neigiami įsitikinimai apie pinigus ir šlovę taip pat atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Sėkmė gali būti siejama su proto aiškumo praradimu, vienišumu ar pernelyg didelėmis aukomis asmeniniame gyvenime.
Psichologinis sėkmės baimės mechanizmas dažnai susijęs su vidiniu konfliktu tarp noro pasiekti daugiau ir poreikio išlikti saugiam. Smegenys sėkmę lydinčią nežinomybę suvokia kaip potencialią grėsmę, todėl suaktyvėja nerimo reakcijos.
Savęs lyginimas su sėkmingesniais žmonėmis gali sustiprinti šią baimę, sukeldamas menkavertiškumo jausmą. Asmuo pradeda manyti, kad nenusipelno aukštų rezultatų arba kad jo talentai nėra pakankamai dideli.
Socialinis programavimas taip pat prisideda per kultūrinius stereotipus ir lyčių vaidmenis. Kai kuriose visuomenėse moterų ar tam tikrų socialinių grupių narių ambicijų demonstravimas gali būti smerkiamas.
Sėkmės baimės pasekmė – chroniškas atidėliojimas ir nuolatinis svarbių reikalų atidėliojimas vėlesniam laikui. Individas randa daug įtikinamų priežasčių nepradėti sudėtingų projektų arba jų atsisakyti galutiniame etape.Savarankiškai atpažinkite šią baimę analizuodami situacijas, kuriose netikėtai sabotavote savo pažangą. Atkreipkite dėmesį į akimirkas, kai be logiško paaiškinimo praleidote pelningas galimybes.
Šios baimės įveikimas prasideda nuo antrinės jos naudos pripažinimo, pavyzdžiui, gebėjimo likti komforto zonoje ir išvengti kritikos. Turite sąžiningai pripažinti, kad dabartinė jūsų padėtis, nors ir nėra ideali, yra psichologiškai saugi.
Darbas su psichologu gali padėti nustatyti pagrindines vaikystės traumas ir nuostatas, kurios skatina šią baimę. Terapeutas naudoja kognityvinės elgesio terapijos metodus, kad pašalintų destruktyvius įsitikinimus.
Svarbus praktinis žingsnis – palaipsniui plėsti savo komforto zoną per mažus, bet reguliarius pasiekimus. Kiekviena maža sėkmė stiprins pasitikėjimą savimi ir mažins nerimą dėl didesnių tikslų.
Taip pat skaitykite
- Kodėl ignoruojame faktus: štai kaip informacijos paieškoje veikia patvirtinimo šališkumas
- Kaip tėvams formuojasi emocinis perdegimas: etapai, kuriuos svarbu laiku atpažinti
