Melagingi prisiminimai – tai ryškūs ir išsamūs prisiminimai apie įvykius, kurių iš tikrųjų niekada nebuvo.
Smegenys šiuos konstruktus gali visiškai užtikrintai suvokti kaip tikrus, praneša .
Šis reiškinys nėra psichikos sutrikimo požymis ir gali būti stebimas visiškai sveikiems žmonėms. Neurobiologiniai tyrimai rodo, kad tos pačios smegenų dalys yra atsakingos už tikrų ir klaidingų prisiminimų atkūrimą.
Nuotrauka: Pixabay
Klaidingų prisiminimų susidarymo mechanizmas dažnai siejamas su vaizduotės darbu ir semantinio informacijos apdorojimo procesu. Kai žmogus pakartotinai įsivaizduoja kokį nors įvykį, jo smegenys ima interpretuoti šį vaizdinį kaip tikrą patirtį.
Kitas galingas dirgiklis yra išorinė įtaka, pavyzdžiui, įkyrūs klausimai arba klaidinga informacija iš autoritetingo šaltinio. Palaipsniui kito asmens įvykio versija integruojasi į asmeninę atmintį ir įgauna naujų jutiminių detalių.
Emocinis įsitraukimas ir stresas taip pat labai padidina atminties iškraipymo tikimybę. Didelis kortizolio gali sutrikdyti prisiminimų konsolidavimą, todėl jie tampa labiau pažeidžiami vėlesnėms manipuliacijoms.
Dėl socialinio spaudimo ir noro atitikti grupės naratyvą asmenys netyčia pakoreguoja savo prisiminimus taip, kad jie atitiktų kitų pasakojimus. Šis poveikis ypač ryškus, kai kolektyviai aptariama praeitis.
Naivus pasitikėjimas savo atminties neklystamumu kelia rimtą pavojų kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, jis gali lemti klaidingus liudijimus arba iškreipta patirtimi pagrįstus sprendimus.
Ignoruodamas šio reiškinio egzistavimą žmogus tampa pažeidžiamas manipuliacijoms ir dezinformacijai. Kritiškai neapmąstant praeities, asmeninę istoriją lengvai galima perrašyti dėl išorinės įtakos.Norint sumažinti riziką, svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir įprotį analizuoti savo prisiminimų šaltinius. Naudinga užduoti sau klausimus, iš kur atsirado tam tikros prisiminimų detalės.
Darbas su to laikotarpio nuotraukomis ir dienoraščių įrašais padeda įtvirtinti autentiškus prisiminimus. Tačiau ir šis metodas nėra visiškai patikimas, nes pats prisiminimo procesas gali pakeisti atmintį.
Atminties klastingumo ir netobulumo pripažinimas yra raktas į blaivesnį savo praeities suvokimą. Šis žinojimas leidžia atskirti tikrus įvykius nuo mentalinių konstrukcijųsukurtos smegenų.
Taigi klaidingi prisiminimai yra neatsiejama ir natūrali žmogaus atminties veikimo dalis. Suprasdami jų prigimtį, galime palaikyti sveikesnį ir objektyvesnį santykį su savo praeitimi.
Taip pat skaitykite
- Kas nutiks, jei medituosite vos 5 minutes per dieną: kaip tai pakeis jūsų mąstymą ir pasirinkimus
- Kaip mūsų smegenys veikia ieškodamos kaltų: priskyrimo psichologija ir polinkis save pateisinti
