Džiaugsmo ašaros atrodo kaip nelogiškas prieštaravimas, tačiau ši reakcija yra giliai įsišaknijusi mūsų biologijoje.
Mūsų smegenys naudoja ašaras kaip universalią priemonę intensyviems išgyvenimams reguliuoti, praneša korespondentas.
Stiprios emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos, pernelyg sužadina limbinę sistemą. Ašaros padeda nervų sistemai sumažinti šį susijaudinimą ir atkurti pusiausvyrą.
Nuotrauka: Pixabay
Šis procesas vadinamas katarsiu ir yra psichofiziologinio išsilaisvinimo forma. Verkdamas organizmas atsikrato emocinės energijos pertekliaus.
Paradoksalios ašaros taip pat gali būti veidrodinių neuronų sistemos rezultatas. Šie neuronai padeda mums įsijausti ir projektuoti kitų žmonių emocijas į save.
Kartais laimės ašaros ištrykšta akimirkomis, kai po ilgo laukimo suvokiamas ilgai lauktas įvykis. Taip smegenys išlaisvina susikaupusią ankstesnių išgyvenimų įtampą.
Evoliuciniu požiūriu intensyvus džiaugsmas galėjo būti suvokiamas kaip grėsmė prarasti kontrolę. Verkimas tarnauja kaip signalas aplinkiniams, kad šie mus palaikytų ir užtikrintų.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie verkia iš laimės, greičiau atgauna emocinę pusiausvyrą. Tai natūralus savireguliacijos mechanizmas, apsaugantis mūsų psichiką nuo perkrovos.
Ašarose yra streso hormonų, kurie verkiant pasišalina iš organizmo. Taigi fiziškai atsikratome negatyvumo net ir patirdami teigiamus jausmus.
Tokių ašarų slopinimas gali sukelti sunkumų reguliuojant vėlesnes emocijas. Taip iš nervų sistemos atimama svarbi emocinio ciklo užbaigimo priemonė.
Šio mechanizmo supratimas padeda be gėdos priimti savo emocines reakcijas. Verkti iš laimės yra sveikos ir gerai veikiančios nervų sistemos požymis.
Leisdami sau šias paradoksalias ašaras, leidžiame smegenims veiksmingai susidoroti su didžiausiais išgyvenimais. Tai giliai išmintingas natūralus mūsų gerovės mechanizmas.
Priimdami emocijų pilnatvę, savo gyvenimą padarome visavertiškesnį ir autentiškas. Džiaugsmo ašaros – ne silpnybė, o sudėtingos ir subtilios mūsų psichikos organizacijos įrodymas.
Taip pat skaitykite
- Kodėl pirmoji nuomonė apie žmogų dažnai būna klaidinga: kas daro įtaką mūsų suvokimui apie jį
- Kodėl smegenys mus apgaudinėja: kaip susiformuoja klaidingi prisiminimai ir ar jais galima pasitikėti
