Perfekcionizmas dažnai maskuojamas kaip noras pranašumobet iš tikrųjų yra chroniško streso šaltinis.
Pasak korespondento, dėl jo žmogus kelia nerealiai aukštus standartus, kurių beveik neįmanoma pasiekti.
Šis mechanizmas susiformuoja vaikystėje internalizuojant požiūrį, kad meilę ir pripažinimą reikia užsitarnauti tobulėjant. Tuomet bet kokia klaida suvokiama kaip grėsmė savo vertei ir savo „nepakankamumo” patvirtinimas.
Nuotrauka: Pixabay
Nerimas tampa nuolatiniu palydovu, nes smegenys nuolat tikisi nesėkmės. Baimė suklysti paralyžiuoja valią ir neleidžia pradėti ar užbaigti darbų.
Nieko nedarymas dar labiau pablogina situaciją, o tai lemia atidėliojimą ir perdegimą. Žmogus patenka į užburtą ratą: kuo didesni reikalavimai sau, tuo mažiau jėgų ir motyvacijos juos įgyvendinti.
„Pakankamai gero” metodas siūlo sąmoningai nuleisti kartelę ten, kur ji nėra lemiama galutiniam rezultatui. Juo siekiama perkelti dėmesį nuo idealaus proceso į priimtiną ir išbaigtą rezultatą.
Šis metodas moko vertinti užduotis pagal jų tikrąją svarbą ir atitinkamai paskirstyti energiją. Ne visiems projektams reikia šimtaprocentinės grąžos, kartais pakanka septyniasdešimties procentų.
Praktinis metodo taikymas prasideda nuo klausimo: „Koks yra mažiausias priimtinas šios užduoties rezultatas?”. Atsakymas į šį klausimą padeda nustatyti aiškias ir realias darbo ribas.Kitas žingsnis – sąmoningai sustoti, kai pasiekiamas šis „pakankamai geras” lygis. Svarbu sąmoningai nutraukti tolesnį tobulinimą ir pereiti prie kito plano punkto.
Užuojautos sau ugdymas yra pagrindinis nerimo mažinimo elementas. Reikia išmokti elgtis su savimi geranoriškai, o ne kritikuoti, kai reikalai nesiklosto pagal planą.
Reguliari neidealumo priėmimo praktika pertvarko neuronines jungtis ir taip sumažina bendrą nerimo lygį. Ilgainiui psichika išmoksta priimti netobulumą kaip normą, o ne grėsmę.
Psichikos ištekliai, kurie anksčiau buvo skiriami savikritikai ir nerimui, palaipsniui atpalaiduojami. Tai leidžia energiją nukreipti tikrai svarbiems tikslams ir didesniam pasitenkinimui gyvenimu.
Šiai transformacijai reikia laiko, tačiau ji lemia ilgalaikę psichologinę gerovę ir didesnį asmeninį veiksmingumą. Gebėjimas būti lanksčiam ir atlaidžiam sau pasirodo esąs kur kas produktyvesnis nei vaiduokliško idealo siekimas.
Taip pat skaitykite
- Kodėl jūs negalite susivokti: inkarų vaidmuo savireguliacijoje
- Kas nutiks, jei savaitei atsisakysite veidrodžio: netikėti atradimai apie save
