Dažnai nepastebime, kaip kasdienis žiūrėjimo į veidrodį ritualas formuoja mūsų nuotaiką ir savijautą.
Šiuo eksperimentu siekiama nutraukti užburtą išorinio vertinimo ratą ir atsigręžti į save, praneša .
Pirmosios dvidešimt keturios valandos be apmąstymų sukelia keistą išsilaisvinimo nuo įprastos pareigos save kruopščiai tikrinti jausmą. Išnyksta impulsas taisytis plaukus ar tikrinti, kaip tinka drabužiai, todėl atsiranda nepažįstamas vakuumas.
Nuotrauka:
Trečiąją dieną smegenys pradeda kompensuoti regimosios informacijos trūkumą stiprindamos kitus pojūčius. Jūs pradedate daugiau dėmesio skirti vidiniams komforto ir patogumo jausmams, o ne hipotetinei išvaizdai.
Palaipsniui nerimą, kylantį dėl nežinojimo apie savo išvaizdą, pakeičia smalsumas ir naujas kūno suvokimo lygis. Pradedate jausti savo kūną per judesius ir lytėjimo pojūčius, o ne per regimąjį vaizdą.
Šis procesas atskleidžia, kokia didelė dalis mūsų savęs vertinimo yra susijusi su trumpalaikiais ir dažnai iškreiptais vizualiniais įspūdžiais. Atskirsite savo „aš” nuo jo atspindžio, o tai gali būti išties gydanti patirtis.
Be nuolatinio vizualinio tikrinimo sumažėja savikritiškumas ir perfekcionizmas. Jūs tiesiog gyvenate, o ne nuolat vertinate ir koreguojate savo atspindį realiuoju laiku.
Eksperimentas atskleidžia mechanizmą, kuriuo remdamiesi ieškome veidrodyje savo vertės ir socialinio priimtinumo patvirtinimo. Netekę šio įrankio, esate priversti savo vertės patvirtinimo ieškoti kituose, gilesniuose savo asmenybės aspektuose.
Savaitės pabaigoje išryškėja naujas, vientisesnis ir ne toks fragmentiškas savęs suvokimas. Suvokiate, kad jūsų tapatybė yra ne tik įvaizdis, bet ir minčių, jausmų, veiksmų ir kūno pojūčių visuma.
Grįžimas prie veidrodžio po pertraukos gali sukrėsti, tačiau tai leidžia pažvelgti į savo atspindį nauju, ne tokiu susikaupusiu žvilgsniu. Pastebite visą žmogaus atvaizdą, o ne atskirus trūkumus.
Ši patirtis moko sąmoningai vartoti vaizdinę informaciją apie save, o ne visiškai ją atmesti. Tai reiškia, kad santykiai su veidrodžiu tampa sveikesni ir labiau kontroliuojami.
Praktika laikinai vengti veidrodžių gali būti galinga savigarbos stiprinimo ir nerimo mažinimo priemonė. Ji padeda nukreipti dėmesį nuo išvaizdos į vidines savybes ir jausmus, suteikdama naują laisvės pojūtį.
Taip pat skaitykite
- Kodėl smegenys fiksuoja tai, kas bloga: kaip evoliucija išmokė mus prisiminti nesėkmes
- Kaip nustoti skųstis viskuo: sąmoningumo praktika pradedantiesiems
