Braškių sodinimas rudenį atrodo paprasta užduotis, tačiau menkiausios klaidos lemia, kad po pirmosios žiemos augalai žūsta.
Daugelis sodininkų kartoja tas pačias klaidas, nesuprasdami nesėkmių priežasčių, praneša korespondentas.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – neteisingai parinktos sodinimo datos. Daigai turi spėti kokybiškai įsišaknyti iki stabilių šalnų pradžios. Per ankstyvas sodinimas į šiltą dirvą išprovokuoja lapų augimą, kuris kenkia šaknų vystymuisi.
Nuotrauka:
Ne mažiau svarbu sodinti į neparuoštą ir prastą dirvožemį. Braškės kelia didelius reikalavimus dirvožemio derlingumui ir struktūrai. Be būtinų organinių ir mineralinių trąšų augalai badaus ir negalės pasiruošti žiemai.
Gilus arba, atvirkščiai, per seklus širdelių sodinimas lemia neišvengiamą krūmo žūtį. Jei augimo taškas bus užkastas, žiemos atšilimų metu jis išdygs ir pradės pūti. Jei širdelė lieka virš dirvos paviršiaus, vasarą ji išdžiūsta, o žiemą nušąla.
Daigų paruošimo prieš sodinimą ignoravimas taip pat silpnina augalus. Daigų šaknų sistemą reikia pamirkyti šaknų stimuliatoriuje, kad greitai įsišaknytų. Didelius lapus reikėtų iš dalies pašalinti, kad sumažėtų drėgmės garavimas.
Nepaisydami mulčiavimo po pasodinimo, braškės neapsaugomos nuo išdžiūvimo ir staigių temperatūros pokyčių. Organinio mulčio sluoksnis sulaiko drėgmę dirvoje ir išlygina temperatūros režimą. Be šios dangos šaknų sistema tampa pažeidžiama ankstyvųjų šalnų.
Tinkamo laistymo po sodinimo trūkumas nesuteikia daigams galimybės įsišaknyti. Pirmąsias dvi savaites dirva aplink šaknis turi būti nuolat vidutiniškai drėgna. Dirvos išdžiūvimas šiuo kritiniu laikotarpiu lemia jaunų šaknų žūtį.
Sodinimas į kenkėjų ar ligų užkrėstą lysvę paneigia visas sodininko pastangas. Gegužinio straubliuko ir vielinio kirmėliuko lervos per kelias dienas gali sunaikinti šaknų sistemą. Išankstinis dirvos apdorojimas ir kokybiškos sodinamosios medžiagos pasirinkimas sumažina šią riziką.
Netinkamo priešsėlio pasirinkimas braškėms neigiamai veikia jų vystymąsi. Nesodinkite uogakrūmių po nakvišų augalų, kurie labai alina dirvožemį ir turi bendrų su braškėmis ligų. Geriausiais pirmtakais laikomi sideraciniai augalai, svogūnai, česnakai arba morkos.
Dirvos rūgštingumo ignoravimas lemia prastą maisto medžiagų įsisavinimą ir lapų chlorozę. Braškės mėgsta šiek tiek rūgščią dirvą, kurios pH yra 5,5-6,5. Dirvožemį reikėtų nukenksminti dolomito miltais arba pelenais iš anksto, po ankstesnio derliaus.
Nenaudojant kalio ir fosforo trąšų sodinant, augalai neišvysto stiprios šaknų sistemos. Šie elementai lemia atsparumą stresams ir sėkmingą žiemojimą. Rudenį visiškai vengiama tręšti azoto trąšomis, kad nebūtų skatinamas nereikalingas lapijos augimas.
Šių rudeninio sodinimo taisyklių laikymasis garantuoja puikų daigų įsišaknijimą ir gausų vaisių derėjimą būsimą sezoną. Jūsų pastangos atsipirks daug kartų, kai nuskinsite pirmąjį didelių ir saldžių uogų derlių.
Taip pat skaitykite
- Ką sodinti po obelimi, kad pagerėtų dirvožemis: netikėta paprastosios rūgštynės nauda
- Kodėl vyšnios duoda vaisių po vienerių metų: kaip nutraukti užburtą ratą ir sulaukti derliaus kiekvieną sezoną
