Dažnai prisiimame kaltę už kitų žmonių klaidas net nesuvokdami tikrųjų tokio elgesio priežasčių.
Šio automatinio proceso šaknys glūdi psichikos gynybiniame mechanizme, vadinamame projekcija, praneša .
Projekcija leidžia mums netoleruotinus vidinius jausmus perkelti į išorę ir priskirti juos kitiems. Taip nesąmoningai projektuojame savo galimą kaltę ar tikrąją kaltę į kitą asmenį, bet tada keistai prisiimdami tai sau.
Nuotrauka: Pixabay
Šis mechanizmas dažnai susiformuoja vaikystėje, kai vaikas yra priverstas prisiimti atsakomybę už suaugusiųjų nuotaikas ar klaidas. Vaikas internalizuoja modelį, kad jo gerovė priklauso nuo tėvų emocinės būsenos, ir dėl jų problemų kaltina save.
Suaugus tai tampa nuolatiniu elgesio modeliu, kai žmogus jaučiasi atsakingas už kitų jausmus ir veiksmus. Mes ir toliau prisiimame atpirkimo ožio vaidmenį, kad išlaikytume situacijos kontrolės iliuziją.
Žvelgiant iš psichikos perspektyvos, prisiimti kieno nors kito kaltę atrodo mažiau skausminga nei pripažinti savo bejėgiškumą ar susidurti su realia kito žmogaus kritika. Taip išsaugodami santykius išvengiame gilesnio egzistencinio nerimo ir konflikto.
Nuolatinis kito kaltės prisiėmimas veda prie chroniškos gėdos, nerimo ir perdegimo. Asmuo išeikvoja savo emocinius išteklius bandydamas nešti neįveikiamą naštą, kuri jam niekada nepriklausė.
Ištrūkti iš šio užburto rato galima atpažįstant momentą, kai įsijungia projekcijos mechanizmas. Atkreipkite dėmesį į fizinius požymius – staigią kūno įtampą arba sunkumo jausmą po pokalbio.
Užduokite sau klausimą: „Ar tai tikrai mano atsakomybė, ar aš prisiimu kažką, kas priklauso kažkam kitam?”. Aiškus savo ir kitų atsakomybės sričių apsibrėžimas yra pagrindinis žingsnis į išgydymą.
Ugdykite sveikas psichologines ribas, išmokite sakyti „ne” ir pripažinkite kitų teisę daryti savo klaidas. Atminkite, kad ne jūsų pareiga taisyti kitų žmonių klaidas.
Atsigręžkite į užuojautos sau praktiką, kad įprastą savęs kaltinimą pakeistumėte palaikymu. Priminkite sau, kad neprivalote būti visiems patogus ir aukoti savo psichologinio komforto.
Sudėtingais atvejais darbas su psichoterapeutu gali padėti nustatyti tokio elgesio priežastis ir įveikti už jo slypinčias traumas. Terapeutas gali padėti jums išmokti naujų, sveikesnių bendravimo strategijų.
Palaipsniui atsikratydami kitų žmonių kaltės naštos atgausite gyvybingumą ir energiją, kuri anksčiau buvo eikvojama destruktyviam mechanizmui palaikyti. Išmoksite atskirti savo tikruosius jausmus nuo primestų ir kurti lygiaverčius santykius.
Taip pat skaitykite
- Priklausomybė nuo pritarimo: kaip išsivaduoti iš nuolatinio savęs lyginimo su kitais spąstų
- Kodėl vidinis balsas trukdo judėti į priekį: kaip atpažinti ir neutralizuoti kritiką
